1609–1617 m. Osmanų imperatorius Ahmedas I reikalavo pastatyti mečetę. Po ilgų paieškų garsusis Mehmedas Aga priėmė iššūkį ir pradėjo planuoti vienos garsiausių pasaulyje mečetės kūrimą.

Apie mečetę

Priežastis, kodėl mečetė europiečių vadinama „Mėlynąja mečete“, nes ją dengia mėlynos, žalios ir baltos „Iznik“ plytelės bei interjeras. Mečetės viduje taip pat yra kupolų, kurie buvo kruopščiai nupiešti rankomis mažu teptuku. Sultono Ahmeto mečetė tapo pagrindine Stambulo mečete, kai 1935 m. Hagia Sofija iš mečetės buvo paversta muziejumi. Šį kompleksą sudaro mečetė, mokykla, Sultono zona, turgaus zona, parduotuvės, vonia, fontanas, viešieji fontanai, kapas, ligoninė, pradinė mokykla, išmaldos namai ir nuomojami kambariai. Nors kai kurių šių struktūrų šiandien nėra, kūrinys žavi tuos, kurie jį mato visoje savo šlovėje. Svarbiausias pastato aspektas, kuris yra architektūrinė ir meninė dekoracija, yra pagamintas iš 20 000 „Iznik“ plytelių.

Mečetės ypatybės

Nors apatinių lygių plytelės yra tradicinės, galerijoje esančių plytelių žiedai, vaisiai ir kipariso raštai yra didingi ir puikūs. Svarbiausias mečetės elementas yra mihrabas (altorius), pagamintas iš dailaus meistriško ir raižyto marmuro. Gretimos sienos yra padengtos keraminėmis plytelėmis, tačiau aplink jį esantis didelis langų skaičius atrodo nuostabesnis. Dar viena mečetės ypatybė yra ta, kad ji sukurta taip, kad visi galėtų išgirsti imamą, net ir tada, kai joje gausu žmonių.

Mažas faktas apie mečetę

Sultonas buvo apkaltintas arogancija, nes kai Sultono Ahmeto mečetėje buvo septyni minaretai, tuo metu Mekoje esančioje Kaaboje buvo tik šeši minaretai. Sultonas išsprendė šią problemą pastatydamas septintąjį minaretą mečetėje (Masjid-i Haram) Mekke.